-
Subscribe
Subscribed
Already have a WordPress.com account? Log in now.
Persekioja mane kartais temos ir atrodo visi kaip susitarę ja kalba. Tai braunasi jį čia į eterį 😊. Yra tokių vaikų, kurie santykyje ir lengvi. Kuriems atrodo nereikia daug, o grąžina jie daug daugiau – jie patenkinti, ekstravertai, meilūs, kaip mano močiutė amžinatilsy sakydavo, nors prie širdies dėk. Bet yra vaikų, kurių asmenybės santykyje neša
Galvoju prisėsiu ir susidėliosiu taškus, kurie gal kažkam pravers. Kodėl „gal“? Dėl to, kad konfliktai toks įdomus, gilus santykių patyrimas, kad vargei punktukai išspręs. Bet tikiuos, bent sudomins. O sudomins dėl to, kad galėtų konfliktų nebūti, kad galėtume juos greitai išspręsti? Vat ir ne! Konfliktas (lot. conflictus – susidūrimas) gali būti labai gilus savęs ir
Kai išgirstu šį klausimą paskaitose, galvoju – jei duočiau anketą su tokiu pat klausimu, visi kaip pasitikintys pirmūnai tikriausiai pažymėtumėte varnelę “abu svarbūs”. Ir dar jei patikslinčiau kitu klausimu, ar manote, jog poros santykiai veikia vaiko raidą, irgi nedvejodami parašytumėte “Taip” (kas ne pirmūnai, žinokit, taip, veikia tiek jo kognityvinę, tiek fiziologinę, tiek emocinę, apie
Žiūriu vis tokią laidą, ir ten klausia jau daug gyvenimo kelio nukeliavusių žmonių: “Tai jei galėtumėte save sutikti jauną, ko sau palinkėtumėt?”. Ir beveik visi atsako: “palinkėčiau mažiau nerimauti dėl ateities, daryti tai, ką darai ir tikėti savimi ir savo kelione”. Ir pagalvoju, o ko gi aš palinkėčiau sau kaip mamai prieš kokią dešimt metų?
Gimus vaikui jis pasikeitė” – su ašaromis akyse sako Dovilė – “jis neapsikabina, pamiršta pasiūlyti man arbatos, kai darosi, nepaklausia, ar aš pavalgius, nepaklausia, kaip jaučiuosi”. “O iki vaiko jis taip darydavo?” – užklausiu. Ir Dovilė pati sau nustebusi atsako “tiesa pasakius ne, jis niekada to nedarydavo”. Tai kas nutiko? Ar Dovilės vyras pasikeitė? Pasirodo,
valevičienė.lt 